Tuberkuliozė: ką svarbu žinoti kiekvienam gyventojui

Kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – 1882 metų kovo 24 dieną vokiečių mokslininkas Robertas Kochas paskelbė atradęs tuberkuliozės sukėlėją – bakteriją Mycobacterium tuberculosis. Šis atradimas tapo reikšmingu lūžiu medicinos istorijoje, tačiau tuberkuliozė iki šiol išlieka rimta visuomenės sveikatos problema.

Sergamumas Klaipėdos rajone didėja

Remiantis naujausia Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita, rajone stebima sergamumo tuberkulioze didėjimo tendencija.

2024 metais Klaipėdos rajone registruoti 19 naujų tuberkuliozės atvejų, kai 2023 metais jų buvo 12. Sergamumo rodiklis rajone siekė 27,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis, kuris sudarė 22,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Gera žinia – 2024 metais Klaipėdos rajone naujų vaikų tuberkuliozės atvejų nenustatyta.

Situacija Lietuvoje

Nors bendras sergamumas tuberkulioze Lietuvoje pamažu mažėja, ši liga vis dar išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų Europos Sąjungoje. 2024 metų pabaigos duomenimis, sergamumas Lietuvoje sumažėjo nuo 25,3 iki 23,08 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tačiau šalis vis dar patenka tarp didesnį sergamumą turinčių ES valstybių.

Kada reikėtų sunerimti?

Tuberkuliozė dažnai prasideda nepastebimai, o jos simptomai gali būti panašūs į peršalimą. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei ilgiau nei tris savaites pasireiškia šie simptomai:

  • užsitęsęs kosulys (sausas arba su skrepliais);
  • atsikosėjimas krauju;
  • naktinis prakaitavimas ir nedidelė, apie 37,2–37,5 °C temperatūra;
  • nepaaiškinamas svorio kritimas ir apetito stoka;
  • nuolatinis nuovargis, silpnumas ar krūtinės skausmas kosint ar kvėpuojant.

Svarbu žinoti, kad jei žmogus turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju atvira tuberkuliozės forma, pasitikrinti rekomenduojama net ir nejaučiant jokių simptomų.

Gydymas prieinamas visiems

Lietuvoje tuberkuliozės diagnostika ir gydymas yra visiškai kompensuojami valstybės. Net ir socialiai nedrausti asmenys visas su šia liga susijusias paslaugas gauna nemokamai.

Valstybė apmoka:

  • gydytojų konsultacijas,
  • rentgeno ir skreplių tyrimus,
  • visus reikalingus vaistus,
  • gydymą ligoninėje, jei nustatoma atvira tuberkuliozės forma.

Profilaktika ir prevencija

Tuberkuliozės prevencijai Lietuvoje taikomos kelios priemonės. Naujagimiai skiepijami BCG vakcina, 7 metų vaikams ir rizikos grupėms atliekamas Mantu mėginys, o tam tikrų profesijų darbuotojams privaloma reguliariai tikrintis plaučius.

Kasdienėje aplinkoje taip pat svarbios paprastos prevencijos priemonės:

  • dažnas patalpų vėdinimas;
  • imuniteto stiprinimas;
  • kosėjimo ir čiaudėjimo higiena.

Kas patenka į didesnės rizikos grupę?

Didžiausia rizika susirgti tuberkulioze kyla žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis – cukriniu diabetu, ŽIV infekcija ar onkologinėmis ligomis. Rizika taip pat didėja rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu bei vyresnio amžiaus žmonėms, kurių imunitetas silpnesnis.

Kur kreiptis?

Pajutus tuberkuliozei būdingus simptomus pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis paskirs reikalingus tyrimus, atliks krūtinės ląstos rentgenogramą ir, esant įtarimui, nukreips konsultacijai pas gydytoją pulmonologą.

Finansavimo šaltinis – Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialioji 2026 metų programa.